Augalų alelopatija, kas tai?

Alelopatija, tai žodis kilęs iš graikų kalbos žodžių allelo (abipusis) ir paty (kančia). Ši sąvoka naudojama reiškiniui apibūdinti, kai augalai dažniausiai per savo šaknis išskiria biochemines medžiagas, kurios teigiamai ar neigiamai veikia šalia augančius kitus augalus. Nors šis reiškinys egzistuoja seniai, dar yra apie tai negirdėjusių žmonių. „Tado ūkio“ medelyno savininkė ir kraštovaizdžio dizainerė Kristina Cvilikienė dalinasi patarimais, kaip reikėtų sodinti augalus, kad jie taptų draugais, o ne priešais.

Kodėl augalai išskiria biochemines medžiagas?

Augalo pagrindinis tikslas yra išgyventi ir nukonkuruoti kitas rūšis. Prie šio tikslo prisideda ir dirvoje esantys su augalu simbiozės ryšiu kuriantys mikroorganizmai. Augalas norėdamas prisivilioti geruosius dirvos mikroorganizmus, išskiria alelochemikalų, kurie padeda konkuruoti ir su kitomis augalo rūšimis.

Priviliota gyvybė taip pat pradeda išskirti įvairiausias chemines medžiagas, kurios veikia kaip antibiotikai ir saugo augalą šeimininką. Kai augalas nukonkuruoja kitas rūšis, tada jo maitinimosi plotas prasiplečia ir gauna daugiau drėgmės, maisto medžiagų ir gali plėstis.

Ar alelopatija gali būti neigiamas reiškinys?

Tikrai taip. Dažnai klientai skundžiasi, kad pasodinus augalą, jis neišgyveno ir labiau pasigilinus tapo aišku, kad jam buvo parinkti netinkami kaimynai. Dėl to prieš sodinant reikėtų atkreipti dėmesį, kurie augalai pasižymi stipriomis alelopatinėmis savybėmis ir prie jų vengti sodinti kitos rūšies augalus.

Pavyzdžiui, Juodasis riešutmedis pasižymi stipriomis alelopatinėmis savybėmis ir prie jo neauga pomidorai, paprikos, bulvės, baklažanai, azalijos, pušys, obelys, avietės, gervuogės. Šio riešutmedžio kaiminystė tinka svogūnams, burokėliams, melionams, morkoms, moliūgams, pupelės, pastarnokams, kraujažolėms, kukurūzams.

Stipriomis alelopatinėmis savybėmis pasižymintys augalai:

Rododendras
Forsitija
Paparčiai
Eraičinai
Klevas
Pušis
Medetkos
Saulėgrąžos
Graikiniai riešutai
Grikiai
Garstyčios
Kopūstai
Ridikai
Agurkas
Kadagiai
Avižos, rugiai
Rozmarinai

Alelopatijos nauda

Alelopatija gali būti suprantama ir kaip teigiamas reiškinys, nes ekologiškai auginantys sodininkai ar daržininkai galio pasinaudodami šiuo reiškiniu kontroliuoti piktžoles, kenkėjus, ligas.

Sumaniai pasitelkus alelopatines augalų savybes, galima mažiau naudoti herbicidų, nes tam tikri augalai geba išskirti alelochemines medžiagas, kurios fitotoksiškai veikia kitus augalus. Tad puoselėjamiems augalams atidžiai parinkus kaimynus, dirvoje galima sumažinti piktžolių. Pavyzdžiui, pomedžiuose ar daržo pakraščiuose augančios avižos, burokėliai, žirniai, rugiai neleis augti piktžolėms.

Šiaudų mulčias mažina piktžoles, ne tik dėl to, kad jis pridengia šviesą ir neleidžia piktžolių daigeliams prasibrauti. Šiaudai dar išskiria ir alelopatinių cheminių medžiagų, kurios stiprina piktžolių kontrolę. Yrantys šiaudai mažina kenkėjų ir ligų kiekį, didina dirvožemio derlingumą ir papildo dirvožemį azotu.

Gerai parinkti augalų kaimynai gali padėti apsaugoti juos nuo kenkėjų, tad nebereikės naudoti insekticidų. Pavyzdžiui, tokie augalai kaip bazilikas, laiškinis česnakas, mėtos ar petunijos, pasodintos sode ar darže gali atbaidyti amarus ir kitus kenkėjus.

Dar daugiau augalų, kurie gali padėti apsisaugoti nuo kenkėjų ir ligų sode bei darže:

Augalo pavadinimas	Kenkėjas ir liga, nuo kurios apsaugo
Vaistinė ramunėlė	Apsaugo nuo amarų, lapgraužių
Vaistinis šalavijas	Apsaugo nuo morkinių blakučių, šliužų, baltukų, amarų
Kartusis kietis	Apsaugo nuo spragių, morkinių blakučių, straubliukų, kopūstinių baltukų, serbento rūdžių
Vaistinė levanda	Apsaugo nuo amarų, skruzdėlių
Pipirmėtė	Apsaugo nuo amarų, skruzdėlių, baltukų
Daržinis čiobrelis	Apsaugo nuo pupinių amarų
Rozmarinas	Apsaugo nuo morkinių blakučių ir kopūstinių baltukų

Alelopatija darže

Augalų derinimo taisyklės būdingos ne tik dekoratyvinių augalų želdynuose, bet ir darže. Norint sėkmingai auginti daržoves, svarbu atkreipti dėmesį į jų kaimynus. Geriausia būtų, kad augalai „draugai“ augtų šalia ir vienas kitam padėtų kovoje dėl konkurencijos, kenkėjų ir ligų. Štai keletas puikios kaiminystės pavyzdžių lentelėje:

Prieskoninis augalas (draugas)	Daržovė (draugas)
Mairūnas	Svogūnai, morkos
Ramunėlė	Česnakai, porai, salierai, špinatai, ridikėliai, kopūstai
Bazilikai	Svogūnai, pomidorai, cukinijos, agurkai
Čiobrelis	Salotos, pupelės, burokėliai, svogūnai
Šalavijas	Žirniai, pupelės, kopūstai, morkos
Kalendra	Žirniai, pomidorai, agurkai, morkos, kopūstai
Pipirmėte	Kopūstai, pupelės, pomidorai, salotos, žirniai
Agurklė	Svogūnai, burokėliai, salierai, cukinijos, pomidorai, agurkai, braškės

Kaip sumažinti alelopatinį poveikį?

Alelopatinėmis savybėmis pasižyminčių vienmečių augalų (agurkų, kopūstų, brokolių, ridikų, saulėgrąžų ir t.t.) nerekomenduojama palikti dirvoje, kurioje planuojate tais pačiais metais kažką auginti. Geriau juos išrauti ir nešti kompostuoti arba naudoti kaip mulčą vaismedžiams. Kol gyvybingi ir nepavirsta į kompostą, šie augalai gali išskirti cheminių medžiagų ir blokuoti kitų augalų ar sėklų dygimą.

Jei užsiimate ekologine daržininkyste ar sodininkyste ir niekada nelaikote dirvos tuščios ir paliekate joje visas augalų liekanas, tai alelopatinių augalų poveikį galite sumažinti jų liekanas užbėrę jūsų turimu kompostu. Po kompostu, augalų likučiai greičiau suirs. Ant tokio komposto viršaus jau galite net sėti augalus, nes kol jų šaknys pasieks liekanas, tai tikėtina, kad cheminės medžiagos bus jau suskaidytos.

Taigi, siekiant užsiauginti ekologišką derlių tiek sode, tiek darže, svarbu ne tik žinoti apie alelopatiją, bet ją ir taikyti sodinant augalus. Tikimės, kad mūsų pasidalinti patarimai jums buvo naudingi ir jau šiais metais pradėsite taikyti alelopatijos taisykles savo kieme.

Augalų alelopatija, kas tai?