Egzistuoja posakis „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“. Jį galima pritaikyti ir sodui, nes kaip jūs pasirūpinsite augalais rudenį ir kiek meilės jiems skirsite, tiek ir derliaus turėsite vasarą. Šiame straipsnyje rasite sveiko sodo paslapčių, kuriomis dalinasi šiuolaikiško „Tado ūkio“ medelyno savininkė ir kraštovaizdžio dizainerė Kristina Cvilikienė. Rekomendacijos būtų ne tik perskaityti šį straipsnį, bet ir atlikti visus paminėtus darbus, kurie jums atneš garantuotą grąžą jau ateinančią vasarą.
1. Rudeninis tręšimas – augalų vakarienė
Rudeninis augalų tręšimas dažniausiai pradedamas atlikinėti vasaros pabaigoje. Jis skiriasi nuo pavasario ir vasarinio tręšimo tuo, kad trąšos naudojamos su mažesniu azoto kiekiu, bet su daugiau fosforo ir kalio. Paprasčiau tariant prieš perkant trąšas reikėtų rinktis tokias, ant kurių pakuotės nurodyta, kad skirta rudeniam tręšimui. Jei tokio užrašo nėra, tada rekomenduojama atkreipti dėmesį į jų NPK sudėtį (N – azotas, P – fosforas, K – kalis).
Azotas skatina naujų ūglių susiformavimą ir vegetaciją, tad jo rudeninio tręšimo metu turėtų būti kuo mažiau arba išvis nebūti. Azotines trąšas pasilikite pavasariui arba vasarai. Fosforu gausios trąšos prisidės prie stipresnio šaknyno susiformavimo, o tai lems, kad augalas galės pasiimti vandenį ir maistą iš gilesnių ir platesnių žemės klodų. Šis elementas yra mažai judrus, tad galima drąsiai berti iš rudens ir nebijoti, kad išsiplaus. Kalis prisidės prie peržiemojimo, nes skatina augalų atsparumą šalnoms.
Jei vis dėlto nesinori naudoti mineralinių trąšų, visada yra puikus pasirinkimas jas pakeisti organinėmis. Kristina Cvilikienė pataria tam panaudoti gamtoje randamas dilgėles, kurias užteks susmulkinti ir išbarstyti tvarkingame pomedyje. Norint pagreitinti kompostavimosi procesą, galima supurkšti jas karbamido tirpalu. Tą pačią dilgėlių masę galima sumaišyti su pelenais ir naudoti pakeltose lysvėse. Pavasarį dilgėlės bus perpuvusios ir natūrali trąšą, reikės tik permaišyti su žemėmis.
Prie organinių trąšų galima priskirti ir biohumusinius stimuliatorius, kurie dažnai vadinamos sveiko imuniteto pagrindu. Tai reiškia, kad apipurkštas augalas įgys natūralų imunitetą ir susiformuos didesnis ir stipresnis šaknynas. Kiti panašaus veikimo priemonė – „Greenstim“, kurią sudaro glicino betainas. Jį reikėtų panaudoti prieš šalnas ir veikia 3 savaites.
Jei planuose kitais metais įsirengti pakeltas lysves, braškyną, o gal jau nebeliko derliaus darže, pakeltose lysvėse ar šiltnamyje, tai būtinai tuos plotus apsėkite sideraciniais augalais. Tai ekologiškas būdas ne tik paruošti maistingą dirvą būsimiems augalams, bet ir natūralus kovos būdas su piktžolėmis ir patogenais.
2. Rudeninis purškimas – būtinas dušas
Rudeninio purškimo būtina nepraleisti, net didžiausiems ekologams, nes jis gali nulemti, kokio sveikumo derliaus sulauksite kitais metais. Šis žingsnis atliekamas su 10 proc. koncentracijos vario sulfatu arba bordo tirpalu. Šie preparatai veikia prieš ligas ir sumažina jų riziką kitais metais. Dar geriau būtų į tirpalą įmaišyti karbamido, kuris turi deginantį poveikį ir sunaikina žiemoti besiruošiančius kenkėjus.
Purškimo metu augalas turėtų būti visas šlapias, lyg po dušo. Išpurškiama ne tik lapija, bet ir kamienas, bei visas pomedis vainiko plote. Jei įmaišyta į tirpalą karbamido, tai nukritę lapai greičiau susikompostuos.
Būtina atkreipti dėmesį į rudeninio purškimo temperatūra ir laiką. Geriausia tai atlikti, kai augalo vegetacija sustojusi ir didžioji dalis lapų yra nukritusi. Optimaliausia temperatūra – ne mažiau +5 ℃.
3. Pomedis, kurio ne gėda svečiams rodyti
Turbūt yra dar tikinčių, kad tvarkingi namai ar sodas yra tik dėl gražesnio vaizdo. Iš tikro labai svarbu atkreipti susitvarkyti augalo pomedį (plotas aplink augalo kamieną vainiko plote) ne dėl estetikos sumetimų, o dėl sodo sveikumo. Pavyzdžiui, jei šiais metais sode vyravo lygos ir kenkėjai, tai tikėtina, kad jie sėkmingai gyvena nukritusiuose lapuose ar vaisiuose. Tad šį darbą reikėtų atlikti kuo greičiau ir visas sergančias šakas, lapus, krituolius išmesti ar sudeginti. Jokiu būdu ne kompostuokite, kad užkratas nepasklistų kitais metais ir vėl. Jei sudeginsite, tai pelenus galite pakratyti pomedyje, bus natūrali trąša.
Kai atvės orai, galima atsargiai papurenti pomedį. Jame taip pat tikėtina, kad žiemoja kenkėjai. Tą patį darbą atlikti ir pavasarį.
4. Balti kamienai jau rudenį
Medžių balinimą geriausia atlikti iš rudens prieš žiemą. Dažnai vyrauja mitas, kad šis darbas yra pavasarinis, bet iš tiesų jau žiemą saulė būna intensyvi ir atsispindėjusiu nuo sniego ji sukelia žievės plyšimus. Be to, balinimas prisideda ir prie grybinių lygų sunaikinimo, tik prieš tai reikėtų išgenėti sergančias šakas ir jei kamienas labai samanotas, jas nuvalyti mechaniškai (papildomai prieš tai galima supurkšti geležies sulfatu). Samanos ant medžių rodo, kad dirva rūgšti, tai reikėtų paberti kalkių, kurios nurūgštins ją. Rūgščioje dirvoje augantys kaulavaisiai, ypač vyšnios ir trešnės, meta užuomazgas ir nesubrandina derliaus.
Jei vaismedžiai dar labai jauni, tai balinimas gali jiems ir pakenkti. Tada būtų rekomendacija pridėti medinę lentelę iš pietinės pusės, kuri atmuš saulės spindulius. Galima rišti ir šiaudais, eglišakiais, bet yra tikimybė, kad įsimes graužikai, kurie padarys dar daugiau žalos. Be to, ties aprišta vieta gali kauptis drėgmė, kuri sukuria puikias galimybes plisti ligoms.
5. Pasiruošimas žiemai su laistytuvu rankose
Klaidinga manyti, kad augalams vandens reikia tik tada, kai vasarą vyrauja karščiai. Augalui gyvybiškai svarbu prieš šalčius būti drėgname dirvožemyje, nes kitu atveju šaltis ištrauks drėgmę iš augalo ir jis žus.
Laistymo kiekis ir dažnumas priklauso ypač nuo vasaros ir rudens kritulių kiekio. Jei vasara ir ruduo sausokas, kaip šiais metais, tai tikėtina, kad prieš šalčius teks išbėgti su laistytuvu rankose ir prilieti visus sodo augalus, kad jie užšaltų drėgnai.
Dar viena daroma klaida laistyme, kad priliejama ne pakankamai. Būtina atsižvelgti į augalo dydį ir jei augalo vainiko skersmuo yra 3 metrai, tai vadinasi ir jo šaknys išsidėsčiusios tokiame plote. Visas pomedis sudrėkinamas ne tik vainiko plote, bet ir bent 30 cm gylyje turi būti drėgna. Tai jei nebus kritulių prieš šalnas ir rudenį, tai tikėtina, kad vieno laistytuvo nepakaks. Šio darbo nereikėtų pamiršti ir būtina atlikti visiems vaismedžiams ir vaiskrūmiams.
6. Žiemą sodą stebėti ne tik pro žiūronus
Kad ir kaip žiemą gražiai sodas atrodytų pro langą, bet reikėtų nepamiršti jame apsilankyti ir augalus apžiūrėti iš arčiau. Visų pirma, reikėtų stebėti orų prognozes ir atkreipti dėmesį į artėjančias šalnas ir didesnius šalčius. Nedarykite klaidos ir neskubėkite apdangstyti augalų dar rudenį, nes šiltėjantis klimatas atneša vis šiltesnes žiemas. Taip sakome, ne todėl, kad būtų sutaupytas jūsų brangus laikas, bet dėl to, kad iš per didelio rūpinimosi augalais, nebūtų padaryta jiems žalos. Pavyzdžiui, jei bus pridengti augalai šiltą žiemą, po priedangomis vyks šutimas, kuris paskatins nepageidaujamų ligų atsiradimą. Tad pridengti augalus būtina tik prieš prognozuojamus šalčius, o atšilus atidengti.
Kitas svarbus pasivaikščiojimo sode tikslas, tai pažiūrėti ar po priedangomis neapsigyveno graužikai, ar jaunų medelių neapgraužė miško gyventojai. Jaunus augalus galite apsaugoti tvorelėmis, kamieno apsaugomis ar repelentais. To nedarant, į pažeistas vietas įsimes ligos arba augalas liks be gyvybiškai svarbių audinių.
7. Sveiko sodo startas su kokybiškais sodinukais
Jei galvojate, kad pavasaris geriausias metas sodinti augalus, tai tikrai neapsiriksite, jei šį darbą atliksite iš rudens. Tai ypač gerai, jei ieškote platesnio asortimento ir išskirtinių veislių, kurių „Tado ūkio“ medelyne šiuo metu daugiausiai.
Įsigijus sveiką sodinuką labai svarbu taisyklingai jį pasodinti. Geriausia iškasti 60 cm gylio duobę ir ją pripildyti kokybišku kompostu. Jei tokio neturite, tai į duobe galite įdėti sveikų obuolių krituolių ir juos sulaistyti 7 proc. karbamido tirpalu ir tai pavasarį tai taps natūraliu kompostu.
Rudenį pasodinti augalai pavasarį anksčiau suvegetuos ir bus įsišaknyję, o tąi paskatins ir gausesnį derlių.
Namų darbų atlikimas rudenį labai svarbus, nes tai užtikrins ne tik gausų, bet ir sveiką derlių. Nereikėtų naiviai manyti, kad augalą užtenka pasodinti ir jis jau duos laukiamą rezultatą. Tik pamaitinti, išmaudyti, aptvarkyti, nubalinti, palaistyti, apžiūrėti, kokybiški augalai duos jums grąžą. Tad pats laikas atlikti šiuos darbus, o šį darbų sąrašą išsisaugoti kitiems metams.