Sedulos yra labai dekoratyvūs bei naudingi augalai. Jos gali būti auginamos tiek dėl savo išskirtinės išvaizdos, tiek dėl valgomų uogų. Lietuvoje dažniausiai auginamos kelios sedulų rūšys:
Geltonžiedė sedula pavasarį, dar neišsprogus lapamas, pasidabina geltonais žiedais, bet jos labiausiai vertinamos dėl savo uogų. Uogos, priklausomai nuo veislės, gali būti geltonos arba raudonos, saldžiarūgščio skonio. Vaisiai žadina apetitą, yra vartojami persišaldžius, sergant mažakraujyste ar sutrikus virškinimui.
Japoninė sedula itin dekoratyviai žydi ir veda egzotiškai atrodančias, rausvas, saldžarūgžtes uogas. Iš vaisių spaudžiamos sultys, gaminami džemai arba jos džiovinamos.
Baltoji sedula auginama kaip dekoratyvinis krūmas. Yra išvesta įvairių margalapių veislių su baltomis ar melsvai baltomis uogomis. Jauni ūgliai būna raudonos spalvos, tad gražiai atrodo net ir žiemą.
Raudonoji sedula taip pat pasižymi ryškios spalvos ūgliais. Tai tinkamas augalas gyvatvorėms arba sodnant įvairios augalų kompozicijose.
Palaipinės sedulos ūgliai yra žalsvai geltoni arba visai geltoni.
Sedulos, priklausomai nuo rūšies, yra vertinamos tiek dėl dekoratyvių savybių, tiek dėl jų valgomų uogų. Tai puikus pasirinkimas, siekiant suteikti savo sodui daugiau unikalumo ar net egzotikos.