Lietuvoje šilkmedžiai yra kiek rečiau sutinkami medžiai. Azijoje ir Šiaurės Amerikoje jie dažniausiai auginami dėl lapų, kaip vieninelis šilkverpio lervų maistas – būtent nuo to ir kilo augalo pavadinimas. Šis medis yra dekoratyvios išvaizdos, veda juodus, baltus arba raudonus vaisius, kurie savo forma primena gervuoges. Jų vaisiai yra ypač naudingi sveikatai. Vaisiai gali būti vartojami švieži, džiovinti, iš jų gaminami džemai, uogienės, vynas, spaudžiamos sultys ar  geriama arbata. Dėl savo saldžių, skanių ir maistingų vaisių, šilkmedžiai tampa vis populiaresni ir skinasi kelią tiek į privačius sodus, tiek į parkus.

Šilkmedžio vaisiuose gausu naudingųjų medžiagų, stiprinančių imunitetą, mažinančių cholesterolį. Vaisiai taip pat tinka sergantiems diabetu, mažina vėžio riziką. Juose gausu vitaminų C, K1, E, kalio, geležies bei antioksidantų.

Šilkmedžiai mėgsta saulėtas ar dalinai pavėsingas vietas. Dirvožemis turi būti humusingas, drėgnas, bet neužmirkstantis. Iš esmės, tai nėra labai reiklus augalas – jis daugiau mažiau gali prisitaikyti prie bet kokio dirvožemio, svarbiausia, kad tik būtų užtikrintas geras drenažas. Šilkmedžio šaknys auga gana greitai, tad geriau nesodinti jų šalia požeminių tinklų.