Kitokios gyvatvorės: gyvasienės – kas tai?

Dizainas tikrai gali būti neįprastas ir ekstravagantiškas. Ar norite nustebinti aplinkinius naujomis formomis, reljefais ir darnumu? Tada turėtumėte atkreipti dėmesį ne tik į dirbtinių konstrukcijų (tvenkinių, takų, tvorų, šviesos elementų ir kt.) naudojimą kraštovaizdžio dizaine. Daug lengviau išbandyti natūralius elementus. Vienas iš modernių variantų – sodiniai.

Gyvasienių privalumai

Sodiniais gali būti apželdintos tvoros, pastatų sienos, terasų sienelės ar net stogai. Jei sukurti naudosite vaismedžius, vienu metu pasieksite kelis tikslus:

sukursite modernesnį sklypo dizainą;
gerokai sutaupysite vietos daržui, gėlynams, vejai;
gausite natūralių vaisių derlių;
augančių medžių priežiūra bus nepretenzinga.

Profesionalių sodininkų nestebina įmantrių formų vaismedžiai, o paprastam žmogui jau vien žodis gyvasienė yra naujas ir įdomus. Gyvasienes galima apibūdinti labai paprastai. Tai tam tikra prasme yra augalo lankstumo treniruotė, kurios metu jis mokosi lipti tam tikra plokštuma ir išgauti mūsų pageidaujamą formą. Kaip žmogus neužauga ir netampa lankstus per vieną dieną, taip ir augalui reikia net kelerių metų, kad iš jo būtų suformuota pageidaujamos formos gyvasienė.

Šios technikos sumanytojais laikomi senovės romėnai. Jie suprato, kad vaismedžių sienos, nukreiptos į pietinę pusę, gaus pakankamai saulės ir bus apsaugotos nuo šalčių. Be to, įmantrios formos po kurio laiko pradėjo atsikartoti Europoje ir tapo savotiškais meno kūriniais prabangiuose soduose.

Kokius augalus galima naudoti?

Gyvasienes galima kurti iš visų augalų, kurie pasiduoda lankstymui: vynuogių, kriaušių, obelų, persikų, abrikosų, svarainių, vyšnių, aktinidijų, gervuogių, aviečių. Galite rinktis ir vaisių nebrandinančius medelius: magnolijas, liepas, skroblus ar kitus.

Imkite jaunesnius medelius, nes juos lengviau lankstyti. Jei nuspręsite auginti obelis, būtinai pasisodinkite keletą žieminių, nes jos dekoratyvios bus ilgiau ir visą vasarą džiugins kabančiais vaisiais.

Rinkdamiesi augalą atkreipkite dėmesį į augavietės sąlygas: drėgmę, saulę, vėją. Vynmedžiai, kriaušės, persikai mėgsta labai saulėtas, į pietinę pusę nukreiptas sienas. Obuoliai, vyšnios, slyvos, abrikosai gali augti ir nesaulėtoje vietoje, bet jų derlius bus mažesnis, vėlyvesnis ir ne toks aromatingas. Nuo vėjo augalus apsaugos jau suformuotos sienos, o drėkinimą palengvins laistymo sistemos.

Prieš pirkdami obelis, slyvas, kriaušes įsitikinkite, kad jų poskiepiai yra žemaūgiai. Tik tokiu atveju pavyks suvaldyti augumą ir išgauti norimos formos gyvasienę.

Gyvasienės – ne tik gražu, bet ir naudinga

Gyvasienės dėl plokščios formos dažnai auginamos kaip tvora, kuri suteikia privatumo. Užsienyje žmonės pamėgo jas sodinti prie namo sienos, taip lyg suteikdami šiek tiek žalumos miestams. Auginti medelius ir formuoti gyvasienes galite ir tada, kai sklype yra nedaug vietos. Šios technikos pagrindinis principas – augalai sodinami mažais atstumais eilėmis atviroje erdvėje (šiaurės–pietų kryptimi) ir gauna pakankamai šviesos. Jūs galite sutalpinti daugiau skirtingų veislių vaismedžių parinktame plote. Drąsiai juos auginkite prie tvoros ar pavėsinės. Jei mėgstate skirstyti sklypą į erdves, tai gyvasienėmis taip pat atskirsite lauko „kambarius“.

Be to, jei pasirenkami vaismedžiai, galima gauti ir derlių, o kabančios uogos ar vaisiai suteiks savotiško žavesio. Jei yra galimybė, auginkite keleto skirtingų veislių augalus, kurie žydi tuo pačiu metu, nes tada garantuotai įvyks apsidulkinimas ir jūs sulauksite didelio derliaus. Be to, ant tokių vaismedžių augantys vaisiai yra lengviau matomi ir pasiekiami.

Gyvasienių formos

Formuokite vaismedžius galima pagal savo fantaziją, bet galbūt reikėtų pradėti nuo lengvesnių formų, pavyzdžiui, U, kuri gali būti ir dviguba. Tokiems augalams leidžiama auginti 2 arba 4 pagrindines šakas, kurios stačiu kampu nukrypusios nuo kamieno į viršų.

Žvakidės forma šiek tiek sudėtingesnė, nes nuo vaismedžio kamieno keliais aukštais šakojasi šakos, kurios vėliau sudaro statų kampą ir auga aukštyn.

Galima formuoti ir taip: šakos auga iš kamieno horizontaliu kampu ir tvirtinamos prie vielų. Augalai tarpusavyje susipina, ir po kurio laiko jau turime gyvatvorę.

Jei konstrukcija tvirtinama prie sienos, dažnai kuriama ir vėduoklės forma, kuri primena saulės spindulius. Šakos nuo kamieno eina 45 laipsnių kampu.

Profesionalai kartais išbando ir „belgišką tvorą“, kurią sudaro šakų tinklas. Visi medeliai yra V formos ir kryžiuojasi.

Gyvasienių formavimas

Pirmiausia parinkite saulėtą vietą. Jei medelius planuojate sodinti palei sieną, patikrinkite, ar dieną ten pakanka saulės. Geriausia, kad siena būtų pietinė, o šviesos – bent 6–8 valandas per dieną.
Jei vieta tinkama, pagalvokite apie atramas. Jos ne tik sudarys tikslią liniją, kuri padės tiesiai susodinti augalus, bet ir palengvins augalų formavimą. Galite naudoti medines, metalines konstrukcijas ir vielas. Konstrukciją statykite bent 20 cm atstumu nuo sienos, kad karštą vasaros dieną prie jos liesdamiesi augalai nenudegtų. Ją padaryti labai paprasta. Tereikės turėti dvi medines ar metalines atramas, įkalti į žemę ir viršuje pritvirtinti prie sienos. Jas sujunkite vielomis (pirmoji gali būti 60 cm aukštyje, o kitos – kas 30 cm).
Kai atramos jau pastatytos, galima sodinti augalus. Atstumus reikėtų rinktis pagal jų augumą. Jei dirvožemis prastas, iškaskite didesnes duobes ir pripildykite derlingos daržo žemės arba komposto. Jei jis molinga ir dažnai užmirksta, ant duobių dugno papilkite smėlio, kad vanduo susigertų. Sodinkite augalą taip, kad skiepo vieta būtų virš žemės. Pasodinę jį, sumindykite pomedžio žemę, suformuokite „lėkštutę“, kad laistant vanduo nenubėgtų į kraštus. Po laistymo ir pradžiūvus dirvožemiui nepamirškite mulčiuoti.
Dabar jau galima formuoti pasirinktos formos augalą. Svarbu atminti: jei trumpinsite viršūnę, augalai daugiau energijos skirs šoniniams ūgliams auginti ir daugiau šakosis. Formuojant gyvasienes to ir siekiama. Didesnius šoninius ūglius jau galima tvirtinti prie atramos.

Apsišarvuokite kantrybe, nepamirškite kai kurių priežiūros darbų ir po kelerių metų galėsite džiaugtis rezultatu.

Gyvasienių priežiūra

Jei auginsite vaismedžius, jiems, kad subrandintų derlių, labai reikalingas vanduo. Neturint laistymo sistemos, juos reikės laistyti. Augant medeliams, šakeles reikės rišti prie vielų, kad išgautumėte norimas formas. Atsiradusias nepageidaujamas šakas reikės išgenėti. Tai dažniausiai daroma anksti pavasarį (prieš vegetaciją) ir, jei reikia, vasaros viduryje.

Jei mulčiuosite pomedžius, sumažės žolės pjovimo plotai arba nebereikės ravėti piktžolių. Galite naudoti pjuvenas, nupjautą žolę, pušų žievę, smulkią skaldą, grikių lukštus ir kt.

Unikalus sodas

Dabartinė situacija parodė, kaip svarbu turėti ne tik jaukius namus, bet ir išskirtinį sodą, kuriame norisi praleisti vis daugiau laiko. Gyvasienių lietuviškuose soduose reta. Tad yra puiki proga kurti išskirtinius želdynus, suteikiant jiems ne tik įdomias horizontalias, bet ir vertikalias formas. Be to, galima ir nustebinti kaimynus unikalių formų vaismedžiais, o gal ir draugiškai ragauti derlių.

Kitokios gyvatvorės: gyvasienės – kas tai?