Pirmieji žydintys augalai

Ankstyvieji žydintieji augalai pirmieji išaugina savo lapiją ir žiedus. Jie pabunda žiemą su pirmais šiltais saulės spinduliais ir žydi pavasarį, t. y. maždaug nuo vasario pabaigos iki gegužės .

Šie augalai yra tikri „išgyvenimo“ profesionalai ir dėl ypatingos prigimties nepaiso šalčio. Jie turi energijos kaupimo organus, tokius kaip gumbai ir svogūnai. Ši sukaupta energija reikalinga ankstyvam žydėjimui. Pavasarį dėl saulės trūkumo vien fotosintezės nepakanka, kad ūgliai, žiedai ir lapai galėtų išdygti. Be to, daugelis ankstyvųjų žydinčiųjų auga labai arti žemės, todėl nuo šalčio juos apsaugo nukritę lapai. Tačiau tai yra ne tik svogūniniai augalai, esantys arti žemės, pavyzdžiui, snieguolės, hiacintai, krokai, tulpės ir narcizai, bet ir anksti žydintys daugiamečiai augalai ir krūmai. Sužinokite apie juos daugiau.

Geltonžiedė sedula

Geltonžiedė sedula graži ankstyvu žydėjimu, vešlia lapija, kuri rudeniop raudonuoja nuo gausybės vertingų vaisių. Šis vaiskrūmis ypač atsparus šalčiams, užauga iki 3-4 metrų aukščio. Žydėti pradeda nuo balandžio mėnesio, ryškiai geltonais žiedais. Žydėjimo metu atrodo lyg didžiulė geltona puokštė, pilnutėlė bičių. Gražūs ir skanūs pailgi raudoni kaulavaisiai, kitaip dar vadinamos rudeninėmis vyšniomis, turintys pikantišką skonį, sunoksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Skiepyta geltonžiedė sedula nuo laukinės skiriasi dvigubai stambesniais vaisiais, ne tik gražesne jų išvaizda, bet ir geresniu skoniu.

Riešutmedis ir lazdynas

Lietuvoje puikiai žiemoja ir yra ypač atsparios šalčiui kai kurios riešutmedžių bei lazdynų veislės. Lazdynai gal ir nepasižymi labai ryškiu žydėjimu, bet derėti ima anksti, pasodinus jau kitais metais dar ant visai mažo krūmelio galima rasti kelis riešutus, nors gausesnis derlius prasideda trečiaisiais derėjimo metais. Vis augantį susidomėjimą riešutmedžių auginimu mūsų šalyje lemia ne tik šių riešutų maistinė vertė, bet ir tai, kad jiems nereikia daug priežiūros. Riešutmedis atsparus ligoms, kenkėjai jo nepuola, nes lapai skleidžia medžiagas, kurios juos atbaido. Juokaujama, kad net uodai jo vengia, tad galima nuo pat ankstyvo pavasario ramiai po jo laja vakaroti.

Šilkmedis

Šilkmedžiai kuo puikiausiai auga Lietuvoje ir tai ganėtinai nereiklūs, nokinantys skanias uogas ir turintys vaistingus lapus medžiai. Žydėti pradeda anksti, nors žiedai išskirtinumu nepasižymi, bet kartais žmonės šilkmedžius vadina avietmedžiais, nes jų uogos panašios į avietes. Šilkmedžių rūšių pasaulyje yra keliolika, Lietuvoje gali augti trys: baltasis, juodasis ir raudonasis. Baltojo šilkmedžio uogos būna baltos (kartais rausvos), juodojo – juodos, o raudonojo – raudonos, tik visiškai sunokusios pajuoduoja. Uogų skoniai taip pat skirtingi: baltojo uogos labai saldžios, juodojo ir raudonojo uogos saldžiarūgštės. Šilkmedžių lapai pasižymi įdomia savybe, kai ant to paties augalo auga skirtingų formų lapai. Dalis lapų būna paprasti ir kiek panašūs į liepų, o kiti – karpyti, panašūs į vynuogių lapus. Baltojo šilkmedžio lapų arbata turi gydomųjų savybių ir yra naudojama nuo įvairių negalavimų: peršalimui, uždegimui, diabetui gydyti ir kaip atsikosėjimą lengvinantys vaistai.

Medlieva

Medlieva – nereiklus augalas, jos nebijo šalnų – gali atlaikyti net 40 laipsnių šalčio, pavasarį pakenčia apie -7 °C šalnas, atsparios ligoms ir kenkėjams. Žydėti pradeda gegužės pradžioje nuostabiais žiedais. Medlievos dera jau pirmaisiais metais po sodinimo. Uogos būna mėlynos arba raudonos, o jų skonis primena mėlynes ir šilauoges.

Cidonija

Ar kada pastebėjote medelį, aplipusį plaukuotais vaisiais. Tai cidonija – bedyglė svarainio sesuo. Lietuvoje ji auga aukštu krūmu arba žemu daugiakamieniu medeliu iki 3 m aukščio. Lapai panašūs į obelų. Jauni būna pūkuoti, apsisiautę tankiu plaukelių kilimu. Vėliau viršutinėje lapo dalyje „kilimas“ išnyksta ir lapo viršus tampa blizgantis ir lygus. Cidonijos žydi gegužės pabaigoje, dažniausiai jau praėjus pavasarinėms šalnoms. Šis augalas nuo daugelio vaismedžių skiriasi žiedų formavimu. Žiedai iš išsprogusių pumpurų išauga ne tuoj pat, iš pradžių išauga pirmamečiai ūgliai ir tik tokių ūglių viršūnėse pasirodo patys žiedai. Cidonijų žiedai pavieniai ir labai primena obelų žiedus. Žiedai apie 5 cm skersmens, balti su rožiniu atspalviu. Gausybė žiedų negausioj lapijoj atrodo neapsakomai gražiai. Vaisiai intensyviai auga rugsėjo ir spalio mėnesiais ir paprastai spėja sunokti. Šie augalai veda obuolio, kriaušės formos ar beveik rutuliškus vaisius, kuriuos iki subrendimo dengia tankūs trumpi plaukeliai. Jie malonaus aromato, bet valgant sutraukia gomurį. Todėl valgomi ne švieži, o perdirbti į uogienę, džemą, kompotą ar vyną. Tuomet pasižymi ypatingai subtiliu skoniu.

Persikas

Kas svajojate apsilankyti Japonijoje ir pamatyti sahurų alėją, tai galime nuraminti ir pasakyti, kad pačiais gražiausiais žiedais pasidabina ne vyšnios, o persikas. Jis sužydi balandžio mėnesį ir džiugina pasakiško grožio rožiniais žiedais. Nors persikas ir laikomas egzotiniu augalu, bet parinkus jam tinkamas sąlygas, jūs galėsite džiaugtis ne tik gražiu žydėjimu, bet ir savo užsiaugintais ekologiškais persikais. Prieš sodinant reikėtų atkreipti dėmesį, kad dirva būtų lengvo priemolio ar priesmėlio, parinkta vieta būtų saulėta (geriausiai į pietų pusę) ir būtų apsaugota nuo vėjo. Šiuo metu rinkoje yra koloninių ir mini persikų, kurie gali augti vazonuose tiesiog ant terasos. Taip jūs galėsite dar lengviau apsaugoti šį egzotinį augalą nuo nepalankių aplinkos veiksnių ir įnešti į patalpą užėjus šalčiams. Na, o jei norite vidutinio augumo medelio, tai jo nesodinkite prie sklypo išorės, nes ten būna didžiausi vėjai. Pasodintas medelis pradeda derėti jau po 2-3 metų, o jo vaisiai būna ne tik sultingi ir saldūs, bet ir su tikru aromatu, kurio nerasite pirkdami šiuos vaisius parduotuvėje.

Svarainis

Na, o jei jūs labiau mėgstate tradicinius augalus ir traukia rausva spalvos žiedai, tai pasisodinkite – svarainių. Šis augalas dažnai nukonkuruoja tujas ir tampa be galo gražiai žydinčia gyvatvore, kuri dar ir derliaus duoda. Svarainiai paprastai užauga iki 1,7 m aukščio ir tokio pat pločio. Svarainių galite pasodinti net prie vaikų žaidimų aikštelės (kai norite atskirti zonas), nes yra svarainių veislių, kurios neturi spyglių ir jūsų vaikai nesusižeis.

O derlius ypatingas tuo, kad jame daug vitaminų C, E, B, citrinų rūgšties, mineralinių medžiagų ir aišku cukrų. Jei nebandėte, tai žiemai galite pasigaminti „imuniteto bomba“ vadinamos arbatos, kuriai reikės tik smulkiai supjaustytų svarainių ir cukraus. Stiklainyje užkonservuotas skonis ir kvapas visą žiemos sezoną primins apie vasarą, o jūsų organizmui duos daug vitaminų.

Reikia konsultacijos? Parašykite mums: tadoukis.lt@gmail.com

Pirmieji žydintys augalai