Geltonoji pušis

Pinus ponderosa, vadinama geltonąja pušimi, kilusi iš Šiaurės Amerikos. Tai vienas aukščiausių ir įspūdingiausių pušų rūšių savo natūraliose augimvietėse, tačiau Lietuvos sąlygomis auga lėčiau ir paprastai nepasiekia maksimalaus dydžio – užauga apie 15–20 m aukščio.

Ši pušis lengvai atpažįstama pagal ilgus, 15–20 cm ilgio, standžius spyglius, kurie dažniausiai auga po tris viename pluošte. Laja jauname amžiuje siaura ir kūgiška, bet senstant platėja ir tampa netaisyklinga.

Vienas didžiausių dekoratyvumo bruožų – žievė: oranžiškai gelsva, vėliau storėjanti ir skilinėjanti į dideles, plokšteles primenančias plokštes, kurios suteikia medžiui išraiškingą tekstūrą.

Lietuvoje ši rūšis pakankamai atspari šalčiui (EHZ 4), mėgsta saulėtas, atviras vietas, gerai auga smėlingose, žvyringose, pralaidžiose dirvose. Toleruoja sausrą, bet netoleruoja užmirkimo.

Priežiūra:

• Labai nereikli, tinka sausesnėms vietoms.

• Genėti nereikia – medis pats formuoja natūralią lają.

• Jauniems sodinukams pirmus metus naudinga pridengti šaknis mulčiumi.

Pritaikymas:
Geltonoji pušis – įspūdingas, soliterinis medis, puikiai tinkantis erdviems sodams, parkams ir reprezentacinėms vietoms. Ji suteikia aplinkai natūralumo, o žievės ir spyglių kontrastas išlieka dekoratyvus visus metus.