Koloninė obelis ‘Vasyugan’

Viena žinomų rusiškos selekcijos koloninių obelų veislių, sukurta specialiai auginti vietovėse, kuriose žiemos būna atšiaurios. Medis formuoja siaurą, tankią lają, pagrindinis kamienas apaugęs trumpomis vaisinėmis šakelėmis, todėl vaisiai auga arti kamieno.

Veislė labai anksti pradeda derėti – pirmųjų obuolių galima sulaukti jau pirmaisiais–antraisiais metais po pasodinimo. Didžiausią derlingumą medis paprastai pasiekia 4–5 augimo metais. Esant geroms auginimo sąlygoms, nuo vieno medžio galima surinkti apie 6–8 kg vaisių.

Vaisiai išsiskiria ryškia išvaizda ir intensyviu aromatu. Obuoliai gana stambūs, jų geltonai žalią odelę beveik visiškai dengia rausvas arba raudonas dryžuotas raudonis. Minkštimas tvirtas, sultingas, smulkiagrūdis, malonaus saldžiarūgščio skonio. Vaisiai tinkami vartoti švieži, spausti sultis, kepti pyragus ir kitus desertus. Nuskintus rekomenduojama suvartoti gana greitai, nes ilgai nesilaiko.

Nors veislė dalinai savidulkė, geresniam derėjimui verta šalia sodinti kitą panašiu metu žydinčią obelį. Tinka ir nekoloninės obelų veislės, jeigu sutampa jų žydėjimo laikas.

Koloninei lajos formai palaikyti reikalinga tinkama priežiūra. Svarbu išsaugoti pagrindinį viršūninį ūglį, nes jam pažeidus medis gali pradėti auginti kelis stiprius vertikalius ūglius. Šonines šakeles, jeigu jos pernelyg išsikeroja, galima trumpinti vasarą, išsaugant trumpąsias vaisines šakeles.

Nors veislė labai atspari šalčiui, ji jautresnė ilgalaikei sausrai. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje, drėgmę išlaikančioje, bet neužmirkstančioje dirvoje. Pirmaisiais metais po pasodinimo svarbu reguliariai laistyti, o derėjimo metu užtikrinti pakankamą drėgmės kiekį.

Dėl siauro augimo ši obelis ypač tinka mažiems sodams, siauriems sklypams, sodinimui eilėmis palei takus ir auginimui dideliuose lauko vazonuose.