Pušis kablelinė

Kablelinė pušis (Pinus mugo var. uncinata) – natūraliai Alpėse ir Pirėnų kalnuose auganti kalninės pušies atmaina. Ji užauga iki 4–8 m aukščio (Lietuvoje dažniausiai 4–6 m), laja būna netaisyklinga, kūgiška arba kiek asimetrinė, tanki. Tai vidutinio dydžio, ilgaamžis spygliuotis, tinkantis tiek dekoratyviniams, tiek natūralistiniams želdiniams.

Svarbiausias šios pušies bruožas – kankorėžiai. Jie 3–6 cm ilgio, o jų žvynų galai užsirietę lyg kabliukai, dėl to ir kilo lietuviškas pavadinimas „kablelinė pušis“. Spygliai poriniai, 3–8 cm ilgio, tamsiai žali, standūs, suteikiantys augalui sodrią spalvą ištisus metus.

Kablelinė pušis geriausiai auga saulėtoje, atviroje vietoje. Ji nereikli dirvai, puikiai jaučiasi lengvame, pralaidžiame, net ir skurdesniame grunte, gerai pakelia kalkingą dirvožemį, tačiau netinka užmirkusios vietos. Dėl kilmės iš kalnų regionų pasižymi puikiu atsparumu šalčiui – EHZ 4–7 (iki –34 °C), todėl patikimai auga Lietuvos klimato sąlygomis.

Priežiūra: dažniausiai nereikalinga. Jei norima tankesnės lajos, pavasarį galima trumpinti jaunus ūglius („žvakutes“).

Pušis ypač tinkama natūralistiniams sodams, kalnų stiliaus želdynams, alpinariumams ar mišriems spygliuočių deriniams. Ji atspari vėjui ir oro taršai, todėl naudojama ir miesto želdynuose bei vėjo užtvaroms.