Pušis kalninė ‘Carsten’s Wintergold’

‘Carstens’ išsiskiria neįprastu sezoniniu dekoratyvumu. Spyglių spalva keičiasi natūraliai, reaguodama į temperatūros pokyčius: vasarą krūmelis būna žalias, o rudenį, atvėsus orams, jo laja palaipsniui nusidažo auksiniais atspalviais. Pavasarį, prasidėjus naujam augimui, spygliai vėl tampa žalesni.

Ši veislė ypač vertinga želdynuose žiemą, kai daugelis augalų praranda ryškumą. Auksinė pušies laja gražiai kontrastuoja su tamsiai žaliais spygliuočiais, pilkais akmenimis, žvyru ir tamsiu mulčiu. Ji gali tapti akcentu alpinariume, viržyne ar spygliuočių kompozicijoje.

Pušis natūraliai formuoja tankią, plačią, žemą lają, todėl reguliariai genėti jos nereikia. Svarbiausia parinkti tinkamą vietą ir nepažeisti natūralios augimo formos. Geriausią spalvinį efektą augalas paprastai sukuria gerai apšviestoje vietoje, o pavėsyje auksinis atspalvis gali būti mažiau ryškus.

Augalas nereiklus dirvožemiui, tačiau ilgai užsilaikantis vanduo prie šaknų gali pakenkti. Įsitvirtinusi pušis gana gerai toleruoja sausesnius laikotarpius, bet pasodintą jauną augalą reikėtų reguliariai palaistyti, kol jis įsišaknys.

Dėl labai lėto augimo ir kompaktiško dydžio ši veislė tinkama mažiems sodams, alpinariumams, želdinimui prie takų bei auginimui lauko vazonuose. Sodinant vazone būtinas vandens nutekėjimas, o žiemą reikėtų apsaugoti ne tiek antžeminę dalį, kiek vazono šaknų gumulą nuo stipraus įšalo.