Pažabokime pavasarines šalnas

Artėja taip laukiamas pavasaris, o su juo ir augalų siaubas – šalnos. Jos gali pridaryti nemažai žalos: nuo jų gali įtrūkti medžių žievė, jautresni augalai nušalti, o šaknys sutrūkinėti. Šie procesai įvyksta dėl to, kad augalų ląstelėse esantis vanduo užšąlą, o šildanti saulė atitirpina ir jos plyšta. Per didesnes šalnas kyla pavojus prarasti derlių ar dekoratyvinių augalų želdinius. Tad pavasarėjant stebėkite orų prognozes, o galimiems iššūkiams padės pasiruošti Tado ūkio medelyno savininkė ir kraštovaizdžio dizainerė Kristina Cvilikienė.

Gera vieta - pusė darbo

Jei dar tik planuojate įsirengti sodą, atkreipkite dėmesį į vietą. Vaismedžiai ir vaiskrūmiai geriausiai auga aukštesnėse vietose, o ne daubose – ten kaupiasi šaltas oras ir drėgmė. Atsižvelkite ir į dirvožemį: jei jis sunkus ir molingas, didelė tikimybė, kad užmirks ir pakenks augalo šaknims. Jei nuspręsite sodinti molingame dirvožemyje, kaskite didesnę duobę ir ją užpildykite durpių, puraus komposto ir smėlio mišiniu, tik paskui sodinkite augalą. Jei toje vietoje kaupiasi vanduo, rekomenduojame sodinti į dirbtinai iš durpių, komposto ir humuso suformuotą kalniuką, taip apsaugosite augalo šaknis.

Augalams labiau patinka užuovėja, kur vyrauja silpnesni vėjai. Jei sklypas didelis ir atviroje teritorijoje, darykite vėjo barjerus. Juos galite suformuoti iš keliomis eilėmis susodintų visžalių augalų, o už jų jau sodinti ir jautresnius šalčiui augalus. Jei tokios galimybės nėra, augalus sodinkite pietinėje pusėje ir netoli sienos. Induose augantiems augalams rinkitės šiltuosius vazonus – jie apsaugos šaknis.

Sklype su šlaitais vaismedžiams ir vaiskrūmiams parinkite pietinę pusę arba šiauriniame šlaite suformuokite pakopa, kurią įšildys saulė, ir yra bus vieta vandeniui nutekėti.

Neskubėkite sodinti

Ši taisyklė galioja jautresnėms šalčiui daržovėms nei vaismedžiams ar vaiskrūmiams. Tokias daržoves kaip pomidorai, baklažanai, paprikos reikėtų neskubėti anksti pasėti, o paskui išnešti į gruntą sodinti, ypač jei neturite šildomų šiltnamių.

Šiuos darbus geriausia atlikti tik praėjus šalnoms. Vaismedžius ir vaiskrūmius sodinkite anksti pavasarį, kai tik dirvoje nebelieka įšalo, tik jais teks pasirūpinti sprogstant žiedams.

Rinkitės atsparesnius augalus

Kai vieta išrinkta, laikas rinktis ir augalus. Dabar tai visai nesunku, nes daugelis medelynų turi internetines parduotuves (mūsų augalus galite rasti čia), kuriose prie kiekvieno augalo rasite aprašymą su apie jo atsparumu atsparumą šalčiui ar jautrumu jautrumą šalnoms. Jei tokia informacija nepateikta, rekomenduojame rinktis tuos augalus, kurie dažniau sutinkami
Lietuvoje ir prisitaikę prie mūsų klimato (kriaušės, obelys, serbentai, šilauogės).

Lietuviškam pavasario orui atsparesnės šios daržovės: petražolės, morkos, salierai, krapai, špinatai. Be to, kiekviena veislė gali skirtingai reaguoti į mūsų klimatą, ypač jei ji buvo išvesta šilto klimato kraštuose, tad labai atsargiai bandykite naujas, Lietuvoje neišbandytas veisles.

Jei labai norisi egzotinių (persikų, nektarinų, abrikosų, aktinidijų), šiuos augalus rinkitės tik tada, jei jūsų sklype yra užuovėja ir prasidėjus šalnoms, turėsite galimybę juos apsaugoti.

Laistykite ir purkškite

Jei prognozuojamos šalnos, skubėkite palieti savo augalus. Aišku tam yra išimčių, nes dažnai ankstyvą pavasarį dirvos būna drėgnos, nes būna pradėjęs tirpti sniegas. Drėgna dirva padeda augalui, nes ji net iki keturių kartų daugiau sulaiko šilumos nei sausa, be to, drėgnas dirvožemis greičiau atiduoda šilumą į dirvos paviršių ir ten temperatūra pakyla iki 5 °C. Vyrauja klaidingas mitas, kad augalų žiemą nereikia laistyti, tad pats laikas pasižiūrėti kaip jūsų augalai laikosi ne tik kieme, bet ir vazonuose.

Puiki idėja prieš šalnas (vakare) augalus apipurkšti vandeniu. Tada vanduo pavirsta į ledą ir išskiria šilumą, neleisdamas šalčiui pakenkti. Šis metodas veikia tik esant silpnomis, iki -5 °C šalnomis.

Antrasis apsaugos būdas – dengimas ir mulčiavimas

Dengti reikėtų labiausiai jautrius egzotinius augalus arba jau pradėjusius sprogti. Taip pat, daugiausia dėmesio skirkite ir jautresniems augalams: vyšnioms, persikams, abrikosams, slyvoms, agurkams, moliūgams, gėlėms, pomidorams, baklažanams, paprikoms.

Dengti reikėtų ne tik vaismedžio lają, o visą augalą ir net pomedį. Dengimui geriausia naudoti eglišakius arba agroplėvelės keletą sluoksnių. Ja reikėtų aprišti ne tik vainiką, bet ir medelio kamieną, kad jis nesuskeldėtų dėl saulės ir temperatūrų skirtumo. Prieš dėdami plėvelę pasirūpinkite, kad ji kuo mažiau liestų patį augalą ir būtų lyg gaubtas jam, o oras laisvai cirkuliuotų.

Jei dengiate lysves, tai būtų gerai, kad plėvelė neliestų augalų ir galbūt būtų padaryti lankai virš augalų. Be to, jei patikrinote, kad dirvožemis yra drėgnas, šaknis rekomenduojame mulčiuoti, tam tiks pušų žievės mulčias, durpės, šiaudai, kartonas ar kita natūralia medžiaga. Jei tai nedidelis krūmas, tai jį galite uždengti ir kartonine dėže ar didesniu kibiru. Dengti reikėtų ir augalus vazonuose, jei jie vis dar stovi lauke. Tiks ta pati agroplėvelė, o vazoną galima apsukti burbuline plėvele. Tačiau jei prognozuojamos ilgos ir stiprios šalnos geriau juos įneškite į vėsesnę patalpą (rūsį, šiltnamį, verandą ar garažą). Svarbu nepamiršti dangalų nuimti dienos metu, kad augalas nesušustų ir išgaruotų susidariusi drėgmė.

Trečias apsaugos būdas – laužų kūrenimas sode

Laužo kūrenimas ir dūmų išskyrimas efektyvus tik silpnai vėjuotu oru. Be to, šis darbas reikalaus jūsų dėmesio, nes reikės rūpintis, kad sode esantys laužai neužgestų ir visas sodas būtų pilnas dūmų. Šiuos laužus reikėtų įrengti keliose sodo vietose (priklausomai nuo vėjo krypties) ir deginti pjuvenas, šiaudus, lapus.

Kad dūmų kiekis išsilaikytų pastovus, laužo viduje reikėtų sudėti sausas medžiagas, o išorėje – drėgnas (susiformuos daugiau dūmų ir jie ilgai išsilaikys sode). Šis būdas šiuo ne populiarus, nes jis reikalauja didelio pasiruošimo, dėmesio ir nedraugiškas gamtai. Be to, šį būdą labai lengva pakeisti į dengimą arba dar paprastesnį, apie kurį rasite žemiau.

Paprasčiausias apsaugos būdas – stresą mažinančių priemonių naudojimas iš anksto

Šiais laikais yra sukurta nemažai priemonių, kurios jums gali padėti atsipūsti tam tikram laikui ir negalvoti apie šalnų poveikį jūsų augalams. Mūsų pačių medelyne išbandyta ir patikrinta „GREENSTIM“ augalų apsaugos priemonė nuo šalčio. Jos veikimo principas toks, kad augaluose padidėja cukrų koncentracija, o vanduo būna išstumiamas ir labai nenušąla dėl padidėjusios cukrų koncentracijos. Ją reikėtų panaudoti bent 24 valandas prieš numatomas šalnas ir jos veiksmingumas išlieka iki trijų savaičių. Ši priemonė sumažina ne tik šalnų, bet ir sausros, karščio stresą.

Į KREPŠELĮ

Šiltnamyje esančių augalų apsaugos būdas – vandens talpos, žvakių deginimas

Jei prognozuojamos 4-7 °C šalnos, o augalai jau iškelti į nešildomus šiltnamius, tai reikėtų pasirūpinti ir jais. Galima apdengti agroplėvele arba padėti talpyklas su vandeniu. Tinkamiausios tamsios talpyklos, nes dieną vanduo įkais, o naktį skleis sukauptą šilumą, kuri šildys augalus.

Kitas būdas – degti žvakes. Jos veikia panašiai kaip laužas sode ir neleidžia augalams nušalti. Jei šiltnamis nešildomas ir nedidelis, tai galima pabandyti jį prišildyti ir su elektriniu šildytuvu.

Pirmoji pagalba po šalnų:

Jei vis dėl to, pražiopsojote šalnas ir jos jau spėjo „pakąsti“ jūsų augalus, tai galite pabandyti atlikti pirmąją pagalbą ir juos apipurkšti aminorūgščių ir humuso preparatais. Jų veiksmingumas priklausys nuo to, kiek stipriai jūsų augalas sureagavo į stresą.
Jei tai vaismedis ar vaiskrūmis, tai pavasarį pradėjus sprogti augalams, nušalęs augalas nerodys jokių gyvybės ženklų arba pradės leisti lapus tik iš poskiepio. Šiam augalui suteikite dar šansą ir apipurškę aminorūgščių ir humuso tirpalu palaukite iki vasaros vidurio. Jei augalas nepradės sprogti, tai tokiu atveju su juo reikės atsisveikinti, bet jei pastebėsite gyvybingų dalių, tai augalo neišmeskite, o tik pagenėkite iki sveikosios dalies ir laukite kol ji ataugs.
Jei žoliniai augalai nušalo, tai vasaros viduryje yra tikimybė, kad gali kažkuri dalis atsprogti. Tokiu atveju augalą reikėtų iškasti, atidalyti sveiką dalį ir ją pasodinti atgal.

Šalnos yra labai nenuspėjamas reiškinys ir jos gali būti iki pat birželio mėnesio. Norint sumažinti jų neigiamą poveikį reikėtų stengtis jau prieš įsirengiant sodą ar daržą gerai parinkti vietą. Vėliau svarbu stebėti orų prognozes ir pagal jas greitai reaguoti arba paprastesnis būdas – profilaktiškai naudoti natūralius preparatus, kurie 3 savaites apsaugo nuo šalnų. Tad kiekvienas pagal save renkasi, kuris būdas yra jam patogesnis ir geresnis. Svarbu stengtis augalams padėti ir jais pasirūpinti.

Pažabokime pavasarines šalnas