Koloninis baltasis serbentas ‘Jutenborgo baltasis’

‘Jüterboger Weisse’ – sena vokiška baltųjų serbentų veislė, aptikta apie 1917 metus Jüterbogo miestelyje, netoli Berlyno. Ji vertinama dėl patikimo derėjimo, atsparumo šalčiui ir gerai ant šakelių išsilaikančių uogų.

Uogos auga ilgose, tankiose kekėse. Prinokusios įgauna šviesiai kreminę, beveik permatomą spalvą. Jos pasižymi švelniu saldžiarūgščiu skoniu, todėl tinka vartoti šviežios, puošti desertus, gaminti uogienes, drebučius, kompotus ir sultis. Prinokusios uogos ilgai nebyra, todėl derlių galima skinti ne visą iš karto.

Kamieninė forma ypač patogi mažesniuose soduose. Pakelta laja užima mažiau vietos prie žemės, po ja lengviau prižiūrėti dirvą, rinkti uogas ir auginti žemaūgius augalus. Dėl dekoratyvios lajos serbentas gali būti sodinamas ir kaip vaisinis, ir kaip dekoratyvus sodo akcentas.

Augalui parinkite saulėtą vietą, kurioje būtų pakankamai drėgmės, tačiau nesikauptų vanduo. Sausros metu, ypač mezgant ir nokstant uogoms, svarbu reguliariai laistyti. Dirvos mulčiavimas kompostu ar organine medžiaga padeda išlaikyti drėgmę.

Genint svarbu palaikyti taisyklingą, gerai vėdinamą lajos formą. Pašalinkite senas, pažeistas, į lajos vidų augančias šakas. Taip pat reguliariai pašalinkite iš poskiepio ar kamieno apačios išaugančius ūglius, nes jie gali nustelbti įskiepytą veislę.