Varnauogė juodoji

Varnauogė juodoji (Empetrum nigrum) – visžalis, žemai augantis krūmokšnis, natūraliai paplitęs šiaurinėse Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos teritorijose. Lietuvos gamtoje jis taip pat aptinkamas rūgščiuose pušynuose, samanotuose miškuose, pelkėtuose pakraščiuose.

Augalas sudaro tankų, kilimėlį primenantį sąžalyną, kuris paprastai siekia 10–30 cm aukštį, bet gali išsiplėsti iki 60 cm pločio. Lapai visžaliai, siauri, smulkūs, tamsiai žali, panašūs į spygliukus, todėl krūmokšnis primena mažytį spygliuočių krūmą. Žydi gegužę–birželį labai smulkiais rausvais ar rausvai violetiniais žiedeliais, kurie dažnai būna mažai pastebimi.

Vasaros pabaigoje, rugpjūtį–rugsėjį, subręsta juodos uogos. Jos yra valgomos, bet turi silpną skonį, todėl dažniau naudojamos liaudies medicinoje ar kaip vitaminų šaltinis. Uogos išlieka ant krūmo net iki žiemos, todėl suteikia papildomo dekoratyvumo.

Augimo sąlygos: varneauogė mėgsta saulėtas arba pusiau pavėsingas vietas, rūgščius, smėlingus arba durpingus dirvožemius. Yra labai atspari šalčiui (EHZ 2–6, iki –40 °C), todėl puikiai tinka auginti visoje Lietuvoje.

Priežiūra: augalas nereiklus, genėjimas nebūtinas, nebent norima pašalinti džiūvusius ar pažeistus ūglius.

Varnauogė puikiai tinka natūralistiniams, miško tipo ar heidinio stiliaus želdynams, taip pat sodinama šlaituose, alpinariumuose, pakaitomis su viržiais ar šilauogėmis. Dėl savo kilimėlinės formos gali būti naudojama ir kaip dekoratyvinis paklotinis augalas.