Mitai ir faktai apie koloninius vaismedžius

Koloninių vaismedžių atsiradimas rinkoje XX a. viduryje tapo ne tik kompaktišku sprendimu mažuose soduose, bet ir laiko sutaupymu dėl minimalaus genėjimo ir derliaus nuėmimo patogumo. Vaismedžių rinka plečiasi ir vis daugiau pateikia koloninio tipo vaismedžių: obelys, kriaušės, vyšnios. Norint ir kitų vaismedžių yra puikus pasirinkimas siauros lajos augalų: abrikosai, persikai, nektarinai, slyvos, kurie su minimaliu genėjimu gali išlaikyti siauros lajos formą.

Koloninių vaismedžių pavadinimas yra kilęs nuo žodžio „kolona“, kuris architektūriniu požiūriu nurodo, kad augalas turėtų būti siauros formos, maždaug tolygaus pločio viršuje ir apačioje, tiesus ir besistiebiantis į viršų. Toks vaismedis atlieka ne tik dekoratyvinę funkciją, bet ir užaugina skanų derlių ant trumpų šoninių ūglių. Tačiau gamtoje retai taip būna, kad augalai tobulai išlaikytų kolonos formą, vis tiek atsitinka taip, kad vienas ar kitas šoninis ūglis užauga ilgesnis ir jo nenukirpus, jis pradeda konkuruoti su viršūne (net jei jų genuose užkoduota kitaip).

Skaitykite straipsnį ir žiūrėkite video apie koloninių augalų genėjimą.

Ar tai koloninis vaismedis galime atskirti iš dviejų savybių:

Matome vienos viršūnės dominavimą ir ji stipriai stiebiasi į viršų. Šį savybė riboja šoninių ūglių vystymąsi.
Yra trumpi tarpubambliai, kurie lygiai taip pat kontroliuoja šoninių ūglių augimą ir skatina viršūnės augimą.

Faktas: koloniniai vaismedžiai užima mažiau vietos

Sukūrus koloninės formos vaismedžius jie labai išpopuliarėjo mažuose sklypuose dėl savo formos, kuri dažniausiai turi vieną aiškiai išreikštą viršūnę ir trumpus šoninius ūglius. Ši savybė leidžia tokiame pačiame plote auginti daugiau skirtingų rūšių, veislių ar ankstyvumo vaismedžių. Net mažame sode galima turėti vaismedžių įvairovę. Taip pat, šiuos vaismedžius galima sodinti vieną arti kito (50-70 cm atstumu), taip išgaunat gyvatvorę, kuri gali atlikti tvoros funkciją. Įsirenginėjant tokias gyvatvores reikėtų atkreipti dėmesį į privalumus atstumus nuo kito sklypo, nebent pavyksta su kaimynu susitarti kitaip. Tokie vaismedžiai tampa gėlynų kompozicijos dalimi ir puikiai įsikomponuoja šalia terasų ar vaikų zonos.

Faktas: koloninius vaismedžius mažiau pažeidžia storas sniego sluoksnis

Ši žiema ir parodė, kad sniegas gali padaryti sodui ne tik naudos bet ir žalos. Formuojant ir genint medelius rekomenduojama palikti tas šakas, kurios auga kuo statesniu kampu, nes smailiu kampu augančios šakos gali lengvai lūžti ne tik nuo didelio ir sunkaus derliaus, bet ir nuo šlapio sniego. Jei nenorite dėl to pergyventi, tai galite rinktis koloninius vaismedžius, kurie neturi ilgų šoninių šakų, ant kurių susilaikytų sniegas.

Faktas: koloninius vaismedžius galima auginti vazonuose

Koloninių vaismedžių auginimą vazonuose pamėgo balkonų ir terasų savininkai. Šis būdas pagyvina terasą, duoda derliaus ir yra ilgalaikė investicija. Svarbu, kad vazonas būtų apšiltintas ir bent 40 litrų talpos (video apie vazono apšiltinimą ir augalo sodinimą čia). Kuo didesnis vazonas bus, tuo augalas greičiau užaugs į aukštį, bet jo šaknynas bus tvirčiau įsitvirtinęs ir sunkiau jį išjudins vėjas. Sodinimas labai paprastas, svarbu, kad būtų drenažas arba nubėgimai vandeniui, o augalas būtų pasodintas į derlingą dirvožemį. Vaismedžių persodinimas tik po 3-5 metų arba tada, kai jau augalas „lipa“ iš vazono. Žiemą augalus vazonuose galima stumdyti, tad įnešus į vėsesnę patalpą galima apsisaugoti nuo šalnų. Vazoną reikėtų rinktis šviesios spalvos, kad jis neįkaistų karštą vasaros dieną, o žiemą nesuklaidintų miegančio augalo. Taip pat, vazone augantį augalą reikia dažniau laistyti, nei grunte augantį.

Faktas: koloninių vaismedžių gyvatvorė – džiaugsmas jums ir kaimynams

Kad nereikėtų kas kelis metus galvoti apie tvoros perdažymą ar tujų gyvatvorės formavimą, galite rinktis auginti koloninius vaismedžius. Nors dažnai baiminasi, kad kaimynas supyks dėl lapų, bet dažniausiai šie pykčiai išgaruoja po pirmojo derliaus. Tokia gyvatvorė bus ne tik originali, bet ir derlinga. Sodinant koloninių obelų gyvatvorę, rekomenduojama laikytis 40-50 cm atstumo tarp augalų ir 2-3 metrų – iki sklypo ribos (nebent su kaimynu pavyksta susitarti kitaip).

Mitas: koloninį vaismedį galima sodinti tik pavasarį

Tiesa tokia, kad visus vaismedžius galima sodinti ištisus metus. Jei sodinate rudenį ( nuo spalio iki gruodžio mėnesio), tai pašalinkite lapus nuo augalo ir išpurtykite šaknų gumbą. Taip jūsų augalas neturės ligų pradų lapuose, o šaknys greičiau įsišaknys naujoje vietoje. Kad augalas tikrai įsišaknytu galite naudoti įsišaknydijimo stimuliatorių.

Mitas: jei vaismedį reikia genėti, tai jis ne koloninis

Genų inžinerijos pagalba iš paprastų obelų buvo išvestos koloninės formos obelys, kurios turi mažesnius atstumus tarp pumpurų. Kuriant šias obelis buvo padaryta, kad dominuotų gerai išsivysčiusi viršūnė, o šoninių ūglių vystymasis būtų prislopintas. Dažnai koloninės formos vaismedis pasirenkamas dėl to, kad jis nereikalauja genėjimo. Tačiau gamtoje dažnai visko nutinka ir teorija gali prasilenkti su praktika. Pavyzdžiui, vienas kažkuris šoninis ūglis pradės stiebtis į viršų ir jau taps konkurentu viršūnei. Tokiu atveju galima rinktis: auginti vaismedį su dviem viršūnėmis arba viena. Norint išlaikyti kolonos formą, reikėtų du kartus per metus (vasario mėnesį ir vasaros pabaigoje) genėti visus šoninius ūglius, kurie yra virš 20 cm ilgio. Jokiu būdu negalima nukirpti prie pat kamieno, nes tuo atveju neturėsite derliaus. Rekomenduojama palikti šakeles apie 5 – 15 cm ilgio. Taip pat, visada norint žemesnio vaismedžio galima patrumpinti ir jo viršūnę.

Apie koloninių obelų genėjimą galite skaityti straipsnį ir žiūrėti video čia.

Mitas: koloninių vaismedžių vaisiai – maži ir neskanūs

Dar kartais vyrauja toks įsitikinimas, kad koloninės obelys – tik dėl grožio, nes vaisiai rūgštūs, kieti, maži ir nevalgomi. Tai nėra tiesa. Šiuo metu yra išvesta labai daug koloninių veislių, kurios skiriasi savo skoniu kaip ir aukštaūgės veislės. Svarbiausia skaityti aprašymus ar net paragauti ir pagal savo skonį išsirinkti. Be to, visų jų vaisiai yra ne ką mažesni nei plačius vainikus turinčių vaismedžių, tik jų būna mažiau. Aišku reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad koloninis vaismedis turi mažiau jėgų subrandinti daug vaisių, tai kartais būna, kad pats augalas numeta dar nesubrendusius vaisius arba mums patiems reikia atlikti retinimą, kad būtų subrandinti likę vaisiai. Išretinimas garantuos, kad spės išsivystyti ir žiedpumpuriai, iš kurių kitais metais formuosis naujas derlius.

Mitas: koloninių vaismedžių amžius – mažesnis

Viskas priklauso nuo to, koks buvo pasirinktas poskiepis.

Mitas: koloniniai vaismedžiai yra labai aukšti

Augalo aukštis priklauso nuo pasirinktos veislės, poskiepio, pasodinimo ir genėjimo. Renkantis veislę atkreipkite dėmesį į augalo augumą ir kokio aukščio vidutiniškai būna šios veislės medeliai. Jei norima, kad koloninis vaismedis būtų lengvai pasiekiamas ranka, tai skiepo vietą reikėtų iškelti aukščiau virš žemės. Taip bus sustabdytas augalo šaknyno vystymasis ir jis badaudamas neskubės augti. Genėjimo metu galima patrumpinti ir viršūnę ir pažeminti augalą (video apie genėjimą čia). Auginant šiuos augalus vazonuose, taikykite tą pačią aukštesnio sodinimo taisyklę ir jūsų vaismedis turėtų būti iki 1,5 m aukščio.

Mitas: koloninės formos būna tik obelys

Šiuo metu ir Lietuvos rinkoje galima rasti ne tik koloninės formos obelų, bet ir kriaušių ar vyšnių. Šių augalų genuose yra užkoduota, kad augalas turi augti siauras su dominuojančia viena viršūne. Nors dažnai girdima priešiška nuomonė, kad koloninės būna tik obelys, o visi kiti vaismedžiai yra siauralajai arba glaustašakiai. Galime vadinti įvairiais pavadinimais, bet faktas tas, kad jei ir ta pati koloninė obelis bus neformuojama, tai jos šoniniai ūgliai pradės konkuruoti su viršūne ir mes nebeteksime tos „kolonos“. Koloninėms vyšnioms duodama daugiau laisvės vien tam, kad derlius būtų didesnis, bet ir jas galima genėti ir nuolatos palaikyti kolonos formą. Vyšnių genėjimą geriausia atlikti vasarą po derliaus nuėmimo arba žiemą. Genėjimo metu šoninius ūglius patrumpiname ir paliekame apie 20 cm ilgio.

Turintiems nedaug vietos ir norintiems glaustomis šakomis medelių, tai galima rinktis ir siauralajus persikus, nektarinus, slyvas, abrikosus. Juos labai lengva formuoti ir jie mėgstami mažuose sklypuose dėl savo kompaktiškos formos.

Mitas: koloniniai vaismedžiai sunkiai dera

Jei norite, kad vyšnios pas jus derėtų, tai rinkitės savidulkes veisles arba auginkite bent dvi kryžmadulkes veisles. Taip pat, vaismedžiams parinkite saulėtą arba su daliniu pavėsiu vietą, kad vaisiai gražiai „nusidažydų“ ir įgautų aromatą. Yra nustatyta, kad koloninėms kriaušėms ir obelims užtenka 3 – 5 valandų, per kurias juos apšviestų saulės spinduliai. Sodinti reikėtų į derlingą dirvožemį arba turimą gruntą iškasti, o į duobę priberti humusingo komposto. Svarbu ir pagalvoti apie drenažą, nes vaismedžiai (ypač vyšnios) nemėgsta užmirkimo. Jei pas jus užmirkstantis dirvožemis, tai sodinkite į dirbtinai supiltas derlingo dirvožemio kalveles (video apie šį sodinimo metodą čia). Visiems vaismedžiams ypač karštomis dienomis reikia vandens, tad drėkinimo. Jei augalas žydėjimo metu gavo šalnų, tai gali būti, kad tais metais nesulauksite derliaus.

Visą koloninių vaismedžių asortimentą rasite čia.

Reikia konsultacijos? Parašykite mums: tadoukis.lt@gmail.com

Mitai ir faktai apie koloninius vaismedžius