Šių metų vasara tokia, kad kelionės į šiltuosius kraštus tampa poilsiu nuo Lietuvoje esančio karščio. Šis karštis veikia ir augalus, nes jie stipriau garina drėgmę, sparčiau auga, mezga vaisius bei žydi. Paspartėjus vystymosi procesams augalams reikia daugiau maisto ir drėgmės. Puiku, jei niekur neplanuojate išvykti ir laistymas – jūsų hobis. Tačiau dažniausiai tai tampa našta, nes grįžus po darbo svajojama apie ramų poilsį savo kieme, o ne stovėjimą su žarna. Be to, tai yra didelis trukdis išvykstant ilgesnėms atostogoms, nes po jų gali tekti atsodint ne tik daržo augalus, bet ir sodą ar gėlyną.
Laistyti rečiau, bet po daugiau vandens
Jei laistote su žarna, purkštukais ar laistymo sistema, tai atsiminkite pagrindinę taisyklę, kad geriau laistyti rečiau, bet pripilti pakankamai vandens, nei laistyti kasdien vos po 15 minučių. Taip jūs augalui pasakysite, kad jis augintų ilgesnes šaknis ir tomis dienomis, kai neliesite, jis imtų vandenį iš gilesnių sluoksnių. Ši taisyklė negalioja tik šakniavaisinėms daržovėms (burokėliams, morkoms, ridikėliams), nes jei dirva pradžiūva ir skilinėja, tai ir šakniavaisis būna pažeidžiamas.
Augalai laistomi tol, kol sudrėksta visa šaknų sistema. Vejai užtenka iki 15 cm, o daugiamečiams augalams ir vaismedžiams reikės daugiau pripilti vandens. Tai patikrinti galite su drėgnomačiu ar paprasčiausiai su kastuvu įsmeigus.
Laistymas per lapus
Dar viena priežastis, kodėl nerekomenduojama laistyti per lapus, tai grybinių ligų plitimas ir lapų nudegimai. Laistant žarna, purkštukais ar laistytuvu reikėtų pasaugoti augalų lapus, pilti vandenį prie šaknų ir tai daryti rytais arba vakarais.
Turbūt teko susidurti su tuom, kad po lietaus pasirodo ligų požymiai ant daržovių ar vaismedžių lapų. Tai vyksta dėl to, kad grybinių ligų sporos plinta vandens pagalba ir jos pernašamos nuo vienos augalo dalies ant kitos ar net visai kito augalo. Tas pats procesas gali kartotis, kai laistoma netaisyklingai.
Tačiau tai nereiškia, kad negalima drėkinti augalų lapų. Yra tam tikrų kambarinių gėlių, kurioms būtinas dušas ar vandens purškimas ant lapų. Be to, augalas maisto medžiagas gali greičiau ir efektyviau pasisavinti, kai mes jas purškiame per lapus, tačiau tai reikėtų daryti vėsesniu oru ir ne prieš lietų.
Vandens pasirinkimas
Augalai kaip ir žmonės, jie stresuoja ir reaguoja į pasikeitimus bei nekomfortines augimo sąlygas. Jei yra šilta ir jūs laistote augalą šaltu gręžinio vandeniu, tai jautresni augalai su paviršinėmis šaknimis (pomidorai, rododendrai, vyšnios, magnolijos ir t.t.) gali sureaguoti neigiamai. Tokiu atveju reikėtų laistyti po truputį arba vandenį pašildyti prisipylus į talpas. Jei pas jus laistymo sistema, tai vanduo bėgdamas pro tamsius vamzdynus ir po truputį lašėdamas sušyla.
Anksčiau buvo sakoma, kad laistymas lietaus vandeniu yra labai naudingas augalui, nes vanduo nėra kietas. Tačiau dėl oro užterštumo, dažnai iškrenta rūgštieji krituliai, kurie savyje turi daug ir augalui kenksmingų junginių, tad dabar neberekomenduojama to daryti.
Sausra geriau nei perlaistymas
Visi žino, kad per karščius būtina laistyti augalą, tačiau dažnai žmonės nesupranta, kad įmanoma ir perlaistyti augalą, taip jam dar labiau pakenkiant. Dar viena taisyklė (kuri galioja ne vandens ar drėgnų vietų augalams), kad augalai lengviau pakenčia sausrą nei vandens perteklių. Perlaisčius augalą, jo šaknys nebetenka deguonies ir prasideda puvimo procesai. Taip pat, su vandeniu kartu iš dirvožemio išsiplauna visos maisto medžiagos.
Jei nežinote ar laikas laistyti, tai galite patikrinti įkišę pirštą ar medinį pagaliuką į žemę ir pažiūrėję iki kurios vietos drėgnas dirvožemis. Jei sunku iš to suprasti, tai yra specialūs drėgnomačiai, kurie jums parodys ar laikas laistyti. Jei auginate augalus vazonuose, tai yra vazonų su integruotais drėgmės matuokliais, kurie taip pat parodo, kai jau laikas laistyti.
Kaip dažnai laistyti augalus, priklauso nuo oro sąlygų, vėjo stiprumo, saulės intensyvumo, augalo sąvybių, dirvožemio tipo. Jei pas jus yra molis ar priemolis, tai toks dirvožemis geriau sugeria ir sulaiko drėgmę, tad jums reikės rečiau laistyti, nes priesmėlyje ar smėlyje augančius augalus.
Jei jau taip atsitiko, kad augalą perlaistėte ir vanduo užsilaiko, nebepradžiūna, tai norint išgelbėti augalą reikėtų jį iškasti, atsargiai nukrapštyti žemes, apkarpyti mirusias šaknis ir pasodinti į sausą, naujai paruoštą vietą ar vazoną.
Požymiai, kad augalui trūksta drėgmės
- Augalas sustoja augti, nebeatsiranda naujų lapų, nustoja žydėti ar megzti vaisius.
- Apatiniai lapai pradeda gelsti, susisuka ir gali sudžiūti nuo kraštų. Augalas atrodo suglebęs, lapai sukasi į vidinę pusę, kad kuo mažiau išgarintų drėgmės.
- Dirvožemis sausas, skeldėja.
Požymiai, kad augalas perlaistytas
- Lapai minkšti, suglebę, geltonuoja. Kraščiukai gali ruduoti.
- Dirvožemis užmirkęs.
- Šaknys vandeningos, trūkinėja, smirdi.
- Ant perlaistyto dirvožemio atsiranda mažų muselyčių.
Vejos priežiūra per sausrą
Norint nepriekaištingos vejos, reikia ne tik ją purkšti nuo piktžolių ar trešti, bet ir laistyti, ypač per didelius karščius. Galioja tos pačios taisyklės: laistome rečiau, bet po daugiau. Jei naudojate nešiojamus purkštukus, tai laistykite tik rytais arba vakarais, ir juos vienoje vietoje laikykite tiek, kad vanduo pasiektų žolės apatines šaknis. Mūsų patirtis rodo, kad atėjus karščiams laistymas purkštukais turi būti atliekamas kad 2-3 dienas po 2 valandas vienoje vietoje.
Ar vejai jau reikalingas laistymas galime patikrinti ne tik su drėgnomačiu, bet ir einant per ją. Jei už jūsų atsiradę pėdsakai išnyksta ir veja atsistoja į vietą, tai dar laistyti nereikia. Tai lemia turgoro slėgis, kuris susijęs su drėgmęs kiekiu augale.
Žolės pjovimas per karčius taip pat labai rizikingas, nes gali apdegti viršūnėles. Jei pjaunate nuleidę žemai peilius, tai tas nudegimas gali nukeliauti iki šaknų ir veja nebeatsigaus. Pjaukite geriau rečiau veją ir aukščiau pakėlę peilius, bei tą darbą pasilikti vakarui.
Drėgmės išsaugojimo būdai
Augalų mulčiavimas gali padėti išlaikyti drėgmę 25 proc. ilgiau. Mulčiui geriausia naudoti natūralias medžiagas: kankorėžius, grikių lukštus, žievę, žolę ir t.t. Jis sugeria drėgmę, neleidžia jai išgaruoti ir prireikus gali atiduoti jos augalui.
Jei dar tik ruošiatės sodinti augalus į vazonus ar į gruntą, tai būtinai įmaišykite humusingo, derlingo dirvožemio, vermikulito ir įgėrio granulių. Šis mišinys bus ne tik puikus maistas ar ideali terpė augalui augti, bet jis ir sulaikys drėgmę ir ją atiduos per karščius.
Laistymo sistema
Nors ir mažas sodas , daržas ar gėlynas, bet jį būtina laistyti ir tai atima nemažai laiko. Galima naudoti purkštukus, bet juos reikės nuolatos perkelinėti, jie purškia ne tik ant augalų, bet ant visko kas aplink, tad tai nėra ekonomiška. Laistymo sistemos leidžia pamiršti laistymo darbus net atotogų metu. Jos laisto tada, kai reikia, kiek reikia ir kur reikia. Be to, laistymo sistemos laisto šaknų zoną ir nepurškia vandens ant lapų, kurie gali nudegti.
Augalų vazonuose paruošimas atostogoms
Jei planuojate palikti augalus ilgiau kaip porai dienų be priežiūros, tai juos reikėtų pastatyti, kur šiek tiek vėsiau ir labiau į pavėsį. Jei tai kambariniai augalai, tai jums gali padėti ir užuolaidos, o jei tai lauko augalai, tai visada rekomenduojame juos auginti lengvuose šiltuose vazonuose ir per šalčius ar prieš atostogas bus ne problema juos pastumdyti.
Išvykus ilgesnėms atostogoms, tai reikėtų apsvarstyti ar neverta ir lauko vazonams padaryti automatinį laistymą. Jei nesinori investuoti į laistymo sistemą, tai galite išbandyti laistyma su burbulais, smeigti į žemę butelį su vandeniu, kuriame jau išdurtos skylutės, arba vazonus įmerkti į vandens pilnus padėklus. Vazonuose augančius augalus mulčiuokite. Tam puikiai tinka ir drenažo rutuliukai.
Straipsnį apie augalų mulčiavimą skaitykite čia.
Augalų sode ir darže paruošimas atostogoms
Prieš išvykdami atostogų atlikite šiuos darbus:
- 1-2 dienos prieš atostogas atlikite ravėjimą tiek darže, tiek po medžiais. Piktžolės atima maisto medžiagas ir drėgmę iš mūsų auginamų augalų.
- Po ravėjimo nepalikite plikos žemės ir viską užmulčiuokite. Tam galite naudoti: nupjautą žolę, grikių lukštų mulčą, pušų žievę ir t.t.
- Prieš išvykimą gerai sulaistykite augalus.
- Jei turite žydinčių augalų, tai nuskabykite jų peržydėjusius ir jau pilnai žydinčius žiedus, kurie atostogų metu nuvys.
- Apžiūrėkite augalus ar nėra kenkėjų ar ligų, kurios sunaikintų jūsų augalą, kol jūs atostogausite. Pastebėjus pirmus požymius, teks panaudoti chemines priemones.
- Netręškite augalų prieš išvykimą, nes jie gali labai sparčiai ūgtelėti ir jiems reikės daugiau drėgmės.
- Nusipjaukite veją prieš išvykimą, tik nepjaukite labai žemai, nes veja gali išdegti.
- Jei auginate daržoves ar uogas, tai prieš išvykdami nusirinkite derlių, kuris tuoj subręs.
Augalų tręšimas
Jei šilta ir augalui pakanka drėgmės, tai jis sparčiai augs, tad jam gali pritrūkti maisto medžiagų. Tam dažniausiai naudojamos trąšos, tačiau jų gausoje galima labai lengvai pasimesti. Svarbiausia suprasti, kad trąšos būna dviejų rūšių: organinės (natūralios) ir mineralinės (chemiškai pagamintos). Organinės trąšos dažniausiai būna mažesnės koncentracijos ir vien jų tręšimui gali nepakakti, bet jos ekologiškos. Mineralinės trąšos skiriasi savo sudėtimi. Jei jūsų augalas nerodo požymių, kad jam trūksta būtent kažkurio makro ar mikro elemento, tai rekomenduojame naudoti kompleksines trąšas, kuriose yra visos reikalingos maisto medžiagos. Svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kad universalios trąšos ne visada tinka viskam, nes yra rūgščiamėgių augalų (šilauogės, azalijos, rododendrai), kuriems turi būti specialios trąšos.
Mes visada rekomenduojame sodinimo metu duobėje įmaišyti ilgo poveikio trąšų, kurios tirpsta lėtai ir ilgai maitina augalą. Idealus pasirinkimas, jei jūs dažnai išvykstate ir turite automatinę laistymo sistemą.
Jei tręšiate granulėmis, tai tręškite vakare ir prieš lietų, kad jos ištirptų ir nenudegintų augalų.
Investuojant į laistymo sistemą jūs ne tik sutaupysite savo laiką, bet ir pagelbėsite augalams per didelius karščius. Jei nėra tokios galimybės, visada imkitės kitų drėkinimo būdų, bet neleiskite augalams sustresuoti ir nusilpti.