No products in the cart.
Return To Shop
Trešnės ir vyšnios: nuo pasirinkimo, pasodinimo iki priežiūros
Liepos mėnesį su karščiausiomis vasaros dienomis prasideda ir vyšnių bei trešnių derėjimas. Turbūt nėra geresnio jausmo kaip vaikštinėti po savo sodelį ir tiesiai nuo medžio valgyti dideles, prisirpusias, raudonas uogas. Tačiau naujakuriai dažnai prisibijo trešnių ar vyšnių savo kiemelyje, nes galvoja, kad tai daug priežiūros reikalaujantys vaismedžiai, kurių derlius dažniausiai atitenka paukščiams. Ką daryti, kad užaugtų sveikas derlius? Kokias veisles pasirinkti? Kokių priemonių imtis, kad sumažinti ligų, kenkėjų riziką? Į šiuos klausimus atsakėme šiame straipsnyje.
Vyšnių bei trešnių skirstymas pagal augumą ir lajos formą
Jei vis dar turite įsitikinimą, kad trešnės ir vyšnios yra tik didžiuliai medžiai, kurie užauga apie 5 m aukščio bei pločio, tai galime jus nuraminti ir pranešti, kad galite pas save turėti medelį ir mažesnio aukščio. Viskas priklausys nuo to, į kokį poskiepį augalas yra įskiepytas, nes tai lemia jo augumą. Pagal tai vyšnios ir trešnės dažniausiai yra skirstomį į: nykštukines, žemaūges, vidutinio augumo, aukštaūges. Pasirinktas poskiepis lemia ne tik augalo aukštį, bet ir ištvermingumą žiemą, jo derlingumą, prigijimą ir gausų žydėjimą bei apsidulkinimą.
Jei turite didelį sodą ir jums svarbu turėti kuo gausesnį derlių, tai rekomenduojama auginti aukštaūgius augalus ir juos sodinti didesniais atstumais. Tačiau reikėtų atkreipti į tai dėmesį, kad atėjus vyšnių ir trešnių derėjimui, atskrenda jų paskanauti ir paukščiai, kurie labai gerai pastebi ryškias raudonas uogas augančias ant aukštaūgių medelių. Tokiu atveju reikės apgalvoti apsaugą nuo paukščių (tinklai, spindinčios, atbaidančios, garsą skleidančios priemonės) ir pasirūpinti kopėčiomis, kad pasiektumėte derlių.
Jei jūs turite vidutinio dydžio sodelį, tai rinkitės vyšnias ir trešnes su vidutinio augumo poskiepiu. Tokie augalai užauga maždaug iki 4 metrų aukščio bei 3 metrų pločio, tačiau juos reikia genėti, kad uogos gautų šviesos, o vėjas prapūstų lają ir nesikauptų ligų pradai. Na, o jei jūs išvis neturite sodo, o vis vien norisi savo užsiaugintų uogų, tai išbandykite mini trešnes bei vyšnias, kurias galima auginti ir vazonuose. Derlius bus nedidelis, bet jūs tikrai turėsite ką paskanauti, bei galėsite pasidžiaugti gražiais žiedais bei vabzdžiais apdulkintojais tiesiog ant savo terasos.
Vyšnios ir trešnės netradicinių formų
Turbūt nieko nestebina vaismedžiai, kurių lajos yra tradicinių kūginių ar suapvalėjusių formų.
Tačiau kai kam dar naujiena, kad kai kurių vaismedžių (obelų, kriaušių, vyšnių, trešnių, persikų, abrikosų, persikų, nektarinų, slyvų) galima rasti ir koloninės formos. Tai reiškia, kad augalo laja primena koloną ir pats vaismedis iš prigimties glaustašakis.
Netradicinės (koloninės) formos trešnės ir vyšnios užaugina mažesnius derlius, bet jūs vis tiek galėsite pasidžiaugti gražiais žiedais, vėliau derliumi, o ir toks vaismedis reikalaus mažiau priežiūros. Dėl savo siauros lajos koloninės trešnės ir vyšnios gali būti auginamos viena šalia kitos (sodinant kas 0,5-0,7 m atstumais) ir taip formuojant iš jų gyvatvorę. Auginant koloninių vaismedžių gyvatvorę rekomenduojame pasisodinti skirtingų ankstyvumų ir skonių veisles, pavyzdžiui, mūsų klientų mėgstamiausios trešnių veislės yra šios:
- ‘Helena‘ su didelėmis ir traškiomis uogomis.
- ‘Queen Marry‘ su tamsiai raudonomis sultingomis uogomis.
- ir vaikų mėgstamiausia – ‘Viktorija‘ pasižyminti ypatingu saldumu ir aromatingumu.
Nors yra žmonių, kurie bijo auginti vyšnias dėl joms būdingo rūgštumo, tačiau mes rekomenduojame bent keletą pasisodinti, nes jose yra daug organizmui būtinų maisto medžiagų (apie tai galite paskaityti žemiau). Mes rekomenduojame šias veisles:
- Koloninė vyšnia ‘Schattenmorelle‘ dėl didelių ir ryškiai raudonų uogų.
- Koloninė vyšnia ‘Morellenfeuer‘, nes pasižymi dideliu derlingumu bei gaivia rūgštele.
- Koloninė vyšnia ‘Joachim‘ dėl labai ankstyvo derliaus, kuris būna birželio-liepos mėn.
Pasirinkus auginti koloninės formos vaismedžius jūs sutaupysite vietos ir galėsite išbandyti daugiau skirtingų skonių bei ankstyvumų trešnių ar vyšnių net mažame sklypelyje. Be to, siauralajai vaismedžiai gali būti auginami ir vazonuose, tik reikėtų pasirinkti bent 40 l vazoną ir jį apsišiltinti.
Jei jums koloninės formos vaismedžiai – ne naujiena ir nuolatos ieškote kažko netradicinio savo kiemui, tai siūlome išbandyti koloninės vyšnios – trešnės hibridą ‘Caroline‘. Uogos pasižymi trešnėms būdingu saldumu ir vyšnioms būdinga rūgštele. Ši veislė derlinga, atspari ligoms, šalčiams ir yra savidulkė. Vaikai lengvai pasiekia uogas ir jas su mielu noru valgo.
Mitai apie kolonines trešnes ir vyšnias
Dažnai tenka susidurti su nuomone, kad koloninių vaismedžių nereikia genėti. Galime nuraminti, kad koloninių trešnių ir vyšnių veislės išvestos taip, kad jos turėtų dominuojančią viršūnę, o šoninių ūglių vystymasis būtų prislopintas. Tačiau gamtoje nėra taisyklių ir gali atsitikti taip, kad kažkuris stipresnis ūglis pradės konkuruoti su viršūne. Tada renkatės jūs ar norite daugiau derliaus ir leisite vaismedžiui laisvai augti, ar norite idealios kolonos ir atliksite genėjimą du kartus per metus. Genėjimo metu reikėtų palikti šoninius ūglius apie 10–15 cm ilgio. Jei auginate vazone arba norisi palaikyti žemesnį augalo aukštį, tai visada galima pakirpti ir viršūnę.
Vyšnios ir trešnės pagal uogų saldumą
Vyšnios ir trešnės pasižymi dideliu kiekiu cukrų, kurie ir lemia vaisių saldumą. 2009 ir 2010 metais Lenkijoje buvo atlikti bandymai su skirtingomis vyšnių veislėmis ir jų metu buvo tiriamas fruktozės, sorbitolio ir gliukozės kiekis uogose. Gauti duomenys pateikti lentelėje.
Namų darbai prieš sodinimą
Prieš perkant trešnes ar vyšnias rekomenduojame pasidomėti, kokios veislės yra savidulkės, o kokios kryžmadulkės. Jei veislė kryžmadulkė, tai iškart nusiteikite, kad reikės auginti mažiausiai du vienodus augalus arba du tuo pačiu metu žydinčius augalus.
Taip pat, iš anksto apgalvokite ir parinkite tinkamą vietą. Vyšnios ir trešnės mėgsta augti saulėtoje vietoje, neužmirkstančioje dirvoje, nes jų šaknys labai jautrios vandens pertekliui. Stenkitės nesodinti vyšnių ar trešnių į tą pačią duobę, kur anksčiau jos augo, kad neplistų grybinės ligos. Taip pat, duobę galite pasiruošti iš anksto, kad ji susigulėtų ir žemės sukristų.
Jei pas jus molingas dirvožemis, tai duobę reikės kasti didesnę ir į dugne padaryti drenažinį sluoksnį pripylus žvyro, o visą duobę užpildyti kompostine žeme pamaišyta su jūsų iškastu gruntu ir durpe.
Derliaus apsauga nuo kenkėjų, ligų ir paukščių
Norintiems ekologiškai auginti vyšnias ar trešnes rekomenduojame rinktis atsparesnes veisles pagrindinėms kaulavaisių ligoms (kokimikozei, maniliozei, bakteriniam vėžiui).
Vyšnių ir trešnių veislės pagal atsparumą uogų įtrūkimams, šalčiui ir vėžiui:
Vaismedžius reikėtų reguliariai genėti, nes tik taip atsiras vainike tarpų, pro kuriuos vyks natūrali ventiliacija. Genėjimo metu panaikinamos silpnos ir pažeistos šakos bei paskatinamas naujų šakų formavimąsis. Piktžolių kontrolei vykdyti reikėtų mulčiuoti ar kitaip apsaugoti pomedžius nuo piktžolių, kuriose dažnai apsistoja ir kenkėjai.
Jei nesinori vėliau naudoti stiprių chemijos priemonių, tai reikėtų nepamiršti atlikti būdinuosius apsauginius purškimus, kai augalas dar miega ir nėra jokios žalumos (anksti pavasarį) purškiama vario sulfato preparatais. Jei vegetacijos metu pastebėti pirmieji kokomikozės ar maniliozės požymiai, tai nedelsiant reikėtų panaudoti fungicidus. Tik reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mažiausiai mėnuo iki derliaus skynimo reikėtų nebenaudoti jokių cheminių priemonių, kad derlių būtų galima skanauti. Jei ant lapų pastebėjote kenkėjų, tai juos reikėtų naikinti insekticidais, ir kovoti su skruzdėlėmis, kurios užneša amarus ant augalų.
Jei derlių pavyko sėkmingai užsiauginti ir joks kenkėjas ar liga neužpuolė, tai nereikėtų skubėti džiaugtis, nes dar gali tekti susidurti su paukščiais (varnėnais), kuriems vyšnių derėjimo laikotrapis prilygsta gerai puotai. Anksčiau žmonės jų atbaidymui sugalvodavo kūrybiškų sprendimų, o dabar rinkoje galima rasti įvairiausių paukščius plėšrūnus įmituojančių aitvarų, blizgančių ir traškančių juostų, skambančių malūnėlių, tinklų ir t.t.
Derliaus nauda
Vyšniose gausu vitaminų – C, B1 ir B2, E, A, mineralų – geležies, kalcio, magnio, fosforo, kalcio, natrio. Šios naudingos organizmui medžiagos prisideda prie imuniteto formavimosi, toksinų neutralizavimo, medžiagų apykaitos, audinių atsinaujinimo, regėjimo gerinimo, kaulų stiprinimo, širdies veiklos reguliavimo ir t.t. Jos pasižymi ir dideliu kalio kiekiu, kurio 100 g uogų galime rasti net 225 mg%. Kalis teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, inkstus. Vyšniose gausu ir jodo, kuris rekomenduojamas skydliaukės problemoms gydyti. Naudingumu pasižymi ne tik vyšnių uogos, bet ir jų lapai, nes šiuose dar rasime įvairiausių ir eterinių aliejų, tad rekomenduojama skanauti ir vyšnių lapų arbatas, kurios padės sumažinti sąnarių skausmą, reguliuos kraujospūdį. Jei kyla klausimas ar yra skirtumas tarp skirtingų spalvų vyšnių, tai atsakymas – taip. Kuo tamsesnės uogos, tuo jų maistinė vertė yra didesnė. Tai lemia antocianų kiekis, kurio 100 g vyšnių gali būti net 250 mg (palyginimui braškėse yra tik 35 mg). Tamsesnės uogos pasižymi ir didesniu kiekiu geležies, kuris svarbus sergant mažakraujyste.
Trešnės ne ką mažiau naudingos uogos nei vyšnios. Jos pasižymi saldumu, nes jų uogose daugiau natūralaus cukraus. Taip pat, jose dvigubai daugiau vitamino C, bet vitamino A – mažiau.
Uogų panaudojimas
Kai prasideda vyšnių sezonas, tai dažnai derliaus būna tiek, nes nebežinoma, ką su juo daryti. Geriausia ir naudingiausia uogas valgyti šviežias, džiovinti arba šaldyti, nes tada lieka daugiausiai vitaminų. Tačiau naudos bus jei gaminsite kompotus, uogienes, panaudosite uogas desertams, ledams, želė, ar gaminsite marmaliadus. Mėgstantiems netradicinius sprendimus virtuvėje, siūlome pasimarinuoti vyšnias su actu ir patiekti kartu su mėsa.
Related posts
Šiais metais lietuviška vasara labai dėkinga amarams, kurie lyg Turkijoje mėgaujasi all-inclusive. Šiuo atveju skruzdės yra geros ūkininkės ir valdo tas amarų fermas: juos nešioja,... Continue reading
Šių metų vasara tokia, kad kelionės į šiltuosius kraštus tampa poilsiu nuo Lietuvoje esančio karščio. Šis karštis veikia ir augalus, nes jie stipriau garina drėgmę,... Continue reading
Sodas, kad ir kokio dydžio jis bebūtų, gali prisidėti prie vaikų auklėjimo ir naujų potyrių. Jei vaikų žaidimo zona įkomponuojama tarp vaismedžių ir vaiskrūmių, tai... Continue reading
Į medelyną vis dažniau užsuka ne tik sodininkai, bet ir jaunos šeimos, kurios su savo vaikais nusprendžia įsirengti nedidelį sodelį kieme. Praleidžiant vis daugiau laiko... Continue reading
Koloninių vaismedžių atsiradimas rinkoje XX a. viduryje tapo ne tik kompaktišku sprendimu mažuose soduose, bet ir laiko sutaupymu dėl minimalaus genėjimo ir derliaus nuėmimo patogumo.... Continue reading